Civilinė mobilizacijos institucijos (CMI) – tai ministerijos, savivaldybių administracijos, kitos valstybės institucijos ir įstaigos, kurioms Vyriausybė yra paskyrusi valstybines mobilizacines arba priimančiosios šalies paramos teikimo užduotis. CMI yra atsakingos už savo mobilizacijos planų rengimą, jų koordinavimą ir įgyvendinimą. Jos taip pat užtikrina svarbiausių paslaugų teikimą, infrastruktūros veikimą ir bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, privačiu sektoriumi ar net užsienio partneriais.

Esant poreikiui, jos taip pat gali prisidėti prie ginkluotųjų pajėgų aprūpinimo būtinomis prekėmis ar paslaugomis.

Civilinių mobilizacijos institucijų rengiamuose mobilizacijos planuose numatomi konkretūs veiksmai ir priemonės, kurie bus atliekami mobilizacijos ar karo metu įgyvendinant valstybines mobilizacines užduotis. Šiuose planuose taip pat numatomi reikalingi materialiniai ir žmogiškieji ištekliai bei veiksmai, kaip jie bus surenkami, paskirstomi ir panaudojami. Visa tai daroma tam, kad mobilizacijos ar karo metu būtų užtikrintas gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų vykdymas: Valstybės valdymas ir savivaldybių institucijų veikla, ekonomikos ir civilinės infrastruktūros funkcionavimas, gyventojų būtinųjų poreikių tenkinimas, vidaus saugumas, tarptautinė veikla ir valstybės gynyba.

Į šiuos planus įtraukiamos ne tik pačios CMI, bet ir, susiderinus tarpusavyje, joms pavaldūs subjektai bei tie ūkio subjektai, su kuriais bendradarbiaujama pagal sutartinius įsipareigojimus. Kiekvieno subjekto vaidmuo mobilizacijos plane apibrėžiamas atsižvelgiant į jo veiklos sritį ir svarbą konkrečių mobilizacinių užduočių vykdymui.

Pavyzdžiui, IT įmonė, kuri prižiūri valstybinės institucijos duomenų centrą ar elektroninių paslaugų veikimą, gali būti įtraukta į mobilizacijos planą kaip kritinė grandis informacinių sistemų palaikymui. Tokios įmonės veikla turėtų nenutrūkti ir būtų tęsima net ir tuo metu, kai šalyje paskelbta mobilizacija. Ji turi užtikrinti, kad sistemos veiktų nepertraukiamai, būtų apsaugotos nuo kibernetinių grėsmių, o paslaugos išliktų prieinamos gyventojams, valstybės institucijoms ir įstaigoms.

CMI bendradarbiauja su privačiu sektoriumi tiek planavimo, tiek mobilizacijos vykdymo etapuose. Tokia partnerystė ypač aktuali tose srityse, kurios yra tiesiogiai susijusios su gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų užtikrinimu – energetika, ryšiais, logistika, sveikatos priežiūra, IT infrastruktūra ir pan.

Įmonės, kurios turi sutartinius ryšius su CMI arba jų pavaldžiais subjektais, tampa mobilizaciniais ūkio subjektais. Bendradarbiavimas gali apimti paslaugų teikimą, reikalingų prekių tiekimą, darbų atlikimą. CMI įvertina poreikius ir galimus partnerius mobilizacijos planų rengimo metu ir, prireikus, inicijuoja derybas ir sutarčių sudarymą.

Ūkio subjektas tampa mobilizaciniu ūkio subjektu, kai pasirašo sutartį su CMI ar jai pavaldžiu subjektu dėl tam tikrų paslaugų, darbų ar prekių, reikalingų CMI mobilizacijos plane numatytiems veiksmams ir priemonėms vykdyti, įsigijimo. CMI sudaro savo ir sau pavaldžių subjektų sudarytų mobilizacinio užsakymo sutarčių sąrašą ir jį įtraukia į savo mobilizacijos planą.

Mobilizacinio užsakymo sutartys sudaromos įprasta tvarka, jose turi būti nurodytos mobilizacinio ūkio subjekto teisės ir pareigos, nurodytos Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme. Visgi šių teisių ir pareigų neįtraukimas į sutartį neatleidžia šių mobilizacinių ūkio subjektų jų nuo pareigų vykdymo mobilizacijos metu. Į CMI mobilizacijos planą mobilizaciniai ūkio subjektai įtraukiami tik susiderinus tarp sutarties šalių. Visa sutartis į mobilizacijos planą nėra įtraukiama – plane nurodomi tik jos duomenys (data, numeris, pavadinimas, subjektas). Mobilizacinio užsakymo sutarčių sudarymo rekomendacijos bei viena iš galimų tokios sutarties formų yra pateiktos Civilinių mobilizacijos institucijų mobilizacijos planų sudarymo rekomendacijose. Jei reikia, galima naudotis siūlomu pavyzdžiu arba jį koreguoti pagal konkrečius poreikius.

Jeigu Jūs žinote, kad Jūsų įmonės ar įstaigos veikla gali būti svarbi mobilizacijos metu (pvz., veikla susijusi su logistika, IT, maisto tiekimu ar gamyba, sveikatos priežiūros užtikrinimu, energijos gamyba ir pan.), rekomenduojama kreiptis į atitinkamą CMI (ministeriją, savivaldybę ar kitą CMI) ir aptarti įsitraukimą arba dalyvauti CMI organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose.

Civilinio mobilizacinio personalo rezervas (CMPR) – tai valstybės, savivaldybių institucijų ar įstaigų, joms pavaldžių subjektų bei privačių subjektų (mobilizacinių ūkio subjektų) darbuotojų, atliekančių gyvybiškai svarbias funkcijas, sąrašas. Šie darbuotojai yra būtini tam, kad mobilizacijos metu institucija, įstaiga ar įmonė galėtų tęsti savo veiklą, vykdyti sutartinius įsipareigojimus ar paskirtas valstybines mobilizacines užduotis.

CMPR sudaromas tik tuose subjektuose, kurie yra mobilizacijos sistemos dalis – yra įtraukti į CMI mobilizacijos planus ir dalyvauja vykdant jiems pavestas su mobilizacija susijusias užduotis. Be šių darbuotojų nebūtų įmanoma užtikrinti subjektų veiklos, o tai keltų didelę riziką valstybės veiklos tęstinumui.

Šis rezervas leidžia iš anksto nustatyti, kurių pareigybių vykdytojai yra kritiškai svarbūs ir turi tęsti savo funkcijas mobilizacijos metu. Tai – viena iš pagrindinių organizacijos pasirengimo mobilizacijai priemonių (plačiau apie CMPR skaitykite čia).

Visos įmonės, įstaigos, bendrovės ir pan., kurios yra mobilizacijos sistemos dalis, turi sudaryti savo civilinio mobilizacinio personalo rezervą (CMPR). Jos turi nustatyti, kurios pareigybės yra būtinos mobilizacijos užduotims vykdyti, ir pateikti informaciją apie šias pareigybes bei jų darbuotojus civilinei mobilizacijos institucijai (tai gali būti valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga), kuriai skirtos valstybinės mobilizacinės užduoties vykdyme dalyvauja.

Vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka, suderinus būtinas pareigybes, visos įmonės, įstaigos ir bendrovės turės per asmeninę „Sodros“ paskyrą draudėjui pateikti duomenis apie šias pareigas užimančius darbuotojus. Vėliau šie duomenys turės būti atnaujinami nustatyta tvarka ir atvejais. Informacija iš asmeninės „Sodros“ paskyros draudėjui automatiškai bus perduodama į Krašto apsaugos ministerijos informacinę sistemą.

Jei iš subjektų, kurie yra reikalingi valstybinės mobilizacinės užduoties vykdymui, nepavyksta gauti būtinų pareigybių sąrašų, pateikiami nepilni sąrašai arba kyla neaiškumų dėl sąrašų sudarymo ar duomenų teikimo per asmeninę „Sodros“ paskyrą draudėjui, apie tai būtina informuoti Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentą prie Krašto apsaugos ministerijos.

CMI mobilizacijos planuose nurodoma, kokia technika, transportas ar kita įranga yra būtina valstybinei mobilizacinei užduočiai ar sutartiniams įsipareigojimams vykdyti – mobilizacijos metu šie ištekliai nebus paimti ar rekvizuojami, todėl svarbu juos tinkamai įvardyti CMI mobilizacijos plane.

Jei institucijai, įmonei ar įstaigai mobilizacijos metu prireiks papildomų resursų, tokiu atveju bus galima kreiptis dėl valstybės rezervo naudojimo. Rezervas skiriamas pagal poreikį, gavus atsakingos institucijos (pvz., ministerijos ar savivaldybės, ar kitos institucijos) prašymą, kurį turi patvirtinti Vyriausybė.

Visą svarbią informaciją, susijusią su objekto, kuriame institucija, įmonė ar įstaiga vykdo savo funkcijas, apsauga, evakuacija ar kt., įmonių ir įstaigų vadovai gaus tiesiogiai iš atsakingų institucijų.

Esminis teisės aktas, reglamentuojantis mobilizacijos sistemos veikimą, – tai LR mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymas. Šiame įstatyme nustatytos mobilizacijos skelbimo sąlygos, pasirengimo mobilizacijai ir mobilizacijos vykdymo priemonės, nurodomi mobilizacijos sistemoje dalyvaujantys subjektai, jų teisės, funkcijos ir atsakomybės bei kita su mobilizacija susijusi informacija. Esminė informacija apie mobilizaciją ir kita su tuo susijusi medžiaga trumpai ir glaustai pateikta nuotolinėje mokymų platformoje www.mobilizacijosmokykla.lt. Taip pat visi mobilizacijos sistemos dalyviai gali dalyvauti mobilizaciniuose mokymuose (seminaruose, pratybose ar kituose renginiuose), kuriuos organizuoja Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos.

Pats mobilizacijos paskelbimas nėra laikomas nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybe. Paskelbus mobilizaciją, visos įmonės, įstaigos, bendrovės, nepriklausomai nuo to, ar jos yra mobilizacijos sistemos dalis, turi tęsti savo sutartinius įsipareigojimus.